Valstybinis
dainų ir šokių ansamblis Lietuva profesionalus šokėjų, liaudies instrumentų
orkestro ir choro grupių jungtinis meno ansamblis. Tai visada jaunas, veržlus
ir kūrybingas kolektyvas, kuris yra visur laukiamas - ne tik daug koncertuoja
įvairiose Lietuvos miestų ir miestelių salėse, bet ir ugdo jaunąją kartą
(kasmet surengiama apie 100 koncertų Lietuvos mokyklose).
Įsteigtas
1940 metų lapkritį, jau 1941 metais vasario 22 dieną surengė pirmąjį savo
koncertą. Pirmojo meno vadovo, kompozitoriaus Jono Švedo ir šokių grupės vadovo
Juozo Lingio kūryba kelis dešimtmečius buvo ansamblio repertuaro pagrindas.
Vėliau prie ansamblio kūrybinės plėtros ir ryškaus tautinės muzikos stiliaus
sukūrimo prisidėjo jau Lietuvos muzikos klasikais tapę kompozitoriai B.Dvarionas,
V.Klova, A.Bražinskas, V.Juozapaitis, A.Martinaitis, B.Kutavičius, L.Povilaitis
bei choreografas J.Gudavičius. Ryškų pėdsaką kolektyvo kūryboje brandžiomis
programomis paliko dešimtmetį ansambliui vadovavęs Vladas Bartusevičius.
Ilgiausiai
- 27 metus - Lietuvai vadovavo doc. Pranciškus Budrius, pradėjęs savo
kūrybinį kelią šiame kolektyve kaip birbynininkas. Vėliau ansambliui po
pusantrų metų vadovavo kompozitorius Leonas Povilaitis ir Vidas
Aleksandravičius.
2001
metais kolektyvas pažymėjo savo gyvavimo 60-metį. Per tuos metus parengtos 36 programos, kuriose skambėjo per
1000 lietuvių autorių kūrinių. Visas ansamblis arba jo grupės per šiuos
dešimtmečius surengė arti 9000 koncertų ne tik gimtinėje, bet ir 34 užsienio
šalyse. Lietuvos ansamblis gyvavo, tobulėjo, brendo jo meistriškumas ir jis
tapo tokiu kolektyvu, kurio laukiama visur, nes jis buvo ir yra lietuvių
tautinės kultūros ugdytojas, lietuvių dainų, šokių, instrumentinės muzikos
gaivintojas.
2004-ieji
ansambliui tapo visapusiškais atsinaujinimo ir persilaužimo metais. Visų pirma,
vasario mėnesį įvyko premjera, kuri Lietuvai pranašavo naujas kūrybines
gaires ir atvėrė iki šiol dar nepramintus takus. Su naujuoju mitologine
tematika paremtu muzikiniu spektakliu Perkūnas kolektyvas sukėlė daugelio
klausytojų diskusijas ir pažadino naujus lūkesčius. Idėja naujam muzikiniam
spektakliui sukurti priklauso tuometiniam laikinai ėjusiam ansamblio vadovo
pareigas, dabartiniam orkestro grupės vadovui Sauliui Prusevičiui ir
režisieriui statytojui Alfredui Kondratavičiui. Negana to, balandžio mėnesį
ansambliui ėmėsi vadovauti jaunas, daugybę kūrybinių ambicijų turintis
kompozitorius Giedrius SVILAINIS, beje jau visai neblogai spėjęs susipažinti su
šiuo kolektyvu ir jo kūrybiniu braižu (jis yra ir Perkūno vienas iš muzikos
autorių). Jau birželį, sutinkant Jonines Nidoje, Lietuva buvo pakviesta
dalyvauti dar viename naujame projekte, kuris šį kartą nustebino net muzikus
profesionalus. Tai vėlgi to paties kompozitoriaus ir ansamblio vadovo Giedriaus
Svilainio sukurta muzikinė misterija Žaibo gėlės. Be ansamblio Lietuva
projekte dalyvavo dainininkė Gintarė Skerytė, Česlovas Gabalis, Povilas
Meškėla, grupės "Bavarija", "Pelenai", "Rojaus
tūzai" ir modernaus šokio grupė "Gama". Misteriją inscenizavo
choreografė Leokadija Dabužinskaitė.
Daugelį
metų ribojęsis tradiciniu ansambliui repertuaru, kolektyvas per kelis mėnesius
pasirodo dviejuose skirtinguose, vienas į kitą nepanašiuose projektuose. Tačiau
šalia naujoviškų projektų Lietuva nepamiršta gilių ansamblio tradicijų, jas
toliau puoselėja koncertuose atlikdami tradicinį aukso fondo repertuarą.
Ansamblio vadovai
Meno vadovai
J.Švedas
(1940-1943 ir 1944-1962)
V.Bartusevičius (1962-1972)
P.Budrius (1972-1999)
Vadovai
L.Povilaitis
(1999-2001)
V.Aleksandravičius (2002)
G.Svilainis
(2004)
Choro vadovai
V.Leparskas
(1945-1946 ir1953-1954)
A.Ilčiukas (1954-1960)
S.Zaleckas (1961-1962)
A.Krogertas (1962-1968)
V.Žeimys (1968-1988)
A.Kriūnas (1988)
Šokių vadovai
M.Baronaitė
(1940-1943)
Z.Parulis (1943-1946)
J.Lingys (1946-1981)
V.Buterlevičius (1981)
Orkestro vadovai-dirigentai
E.Pilypaitis
(1946-1968)
P.Budrius (1968-1972)
K.Budrys (1972-1989)
A.Vidugiris (1989-1992)
S.Prusevičius (1992)
Režisieriai
G.Velička
(1941-1946)
B.Dauguvietis (1949-1950)
V.Gruodis (1950-1951)
E.Petrauskienė (1951-1955)
S.Nosevičiūtė (1960-1961)
V.Jurkūnas (1961)
A.Kernagis (1963, 1974)
N.Petrokas (1991, 2000)
Ansamblio programos
1. 1941 m. vasario 22 d. - pirmasis koncertas
2. 1941 m. lapkričio 15 d.
3. 1942 m. birželio 23 d. Tykiai, tykiai Nemunėlis
teka
4. 1945 m. balandžio 30 d.
5. 1946 m. gegužės 19 d. Piršlio teismas
6. 1946 m. gruodžio 7 d.
7. 1947 m. gegužės 2 d.
8. 1948 m. gegužės 4 d.
9. 1948 m. gruodžio 4 d.
10. 1949 m. gegužės 28 d. Ei, į darbą
11. 1950 m. sausio 31 d. Prabilo žemė
12. 1950 m. rugpjūčio 7 d. Kur teka Nemunas
13. 1951 m. gegužės 12 d. Klestėk, žemele gimta
14. 1952 m. gegužės 1 d.
15. 1953 m. gegužės 19 d.
16. 1954 m. gruodžio 16 d.
17. 1955 m. gegužės 19 d. Žirgeliai pakinkyti
18. 1956 m. gegužės 12 d.
19. 1958 m. gegužės 9 d.
20. 1959 m. birželio 6 d.
21. 1960 m. balandžio 4 d. Rugiapjūtė jau baigta
22. 1961 m. vasario 25 d. Instrumentinės muzikos
koncertas
23. 1961 m. kovo 4 d. Dzūkų, aukštaičių ir žemaičių
lyriniai vaizdeliai
24. 1962 m. balandžio 22 d. Kviečiame viešnagėn
25. 1963 m. sausio 20 d. Prie ežerėlio
6. 1963 m. balandžio 11 d. Laimės Nemunėlis
27. 1965 m. gegužės 16 d. Amžių vėjas
28. 1968 m. gruodžio 17 d. Šventiniai vakarai
29. 1973 m. gegužės 14 d. Klonių aidai
30. 1974 m. kovo 4 d. Per tėviškėlę
31. 1977 m. gegužės 20 d. Dainuojame žmogui
32. 1985 m. vasario 22 d. Rugio giesmė
33. 1991 m. gruodžio 5 d. Ein saulelė apie dangų
34. 2000 m. gruodžio 13 d. Iš protėvių šaltinio...
35.
2004 m. vasario 25 d. muzikinė misterija Perkūnas
Ansamblio išvykos į užsienį
1957 m. Lenkijos LR
1958 m. Rumunijos SR
1959 m. Belgija, Austrija
1960 m. Čilė, Kuba, Venesuela, Meksika
1963 m. Suomija
1964 m. Vokietijos DR, Čekoslovakijos SR
1965 m. Vokietijos DR, Lenkijos LR
1967 m. Kanada 2 k., Jugoslavijos SFR
1968 m. Suomija, Anglija
1969 m. Indija 1970 m, Mongolija, Japonija
1971 m. Čekoslovakijos SR, Prancūzija
1972 m. Suomija, Čilė, Peru, Danija, Prancūzija
1973 m. Belgija 1975 m. Airija, Vokietijos DR, Lenkijos LR
1976 m. Vokietijos DR, Italija, Japonija
1977 m. Vokietijos FR, Indija 2 k.
1979 m. JAV, Vakarų Berlynas, Prancūzija
1980 m. Švedija 2 k.
1981 m. Italija, Malta
1982 m. Graikija 2 k., Japonija, Vengrijos LR
1983 m. Prancūzija, Vokietijos FR, Malta
1985 m. Vokietijos DR, Filipinai, Malaizija
1986 m. Prancūzija
1987 m. Čekoslovakijos SR, Vokietijos FR
1988 m. Šveicarija, Vokietijos DR
1989 m. Japonija
1992 m. JAV, Vokietija, Olandija
1993 m. Lenkija 1994 m. Olandija
1995 m. Vokietija 1996 m. Lenkija
1999 m. Japonija
Kai kurie faktai ir skaičiai
1941 m. vasario 22 d. ansamblyje dirbo 36 žmonės
1991 m. vasario 22 d. ansamblyje dirbo 152
Šiandien ansamblyje dirba - 116.
Kūrybinių darbuotojų 90, administracijoje 26.
Per daugiau, nei 60
metų...
Ansamblio programose skambėjo virš 1000 kūrinių,
surengta per 8000 koncertų.
Daugiausia ansambliui sukūrė:
k ompozitoriai: J.Švedas
- 128 kūrinius, V.Klova - 57,
A.Bražinskas - 49, L.Povilaitis - 31, V.Juozapaitis - 30.
choreografai: J.Lingys - 167 kūrinius, V.Buterlevičius
- 41,
J.Gudavičius - 24, A.Kondratavičius - 15.