Faktai apie gintarą

SPALVA: medaus geltonumo, oranžinė, geltonai balta, hiacinto raudonumo, retkarčiais mėlyna, žalsva ir juoda. SKAIDRUMAS: permatomas, peršviečiamas, nepermatomas. BLIZGESYS: riebalų, matinis. KIETUMAS: 2 - 2.5 BRĖŽIMO SPALVA: balta. TANKIS: 1.05 - 1.096. LŪŽIMO RODIKLIS: 1537 - 1545. LIUMINESCENCIJA: melsva, geltona. YPATINGI POŽYMIAI: trinant įsikrauna elektrostatiškai. TAURINIMAS: kaitinimas alyvoje, presavimas ir šildymas.

 
ISTORIJA: Archeologiniai radiniai liudija apie tai, kad gintaras buvo naudojamas jau nuo paleolito laikų. Akmens amžiuje jis netgi atliko pinigų funkciją. Gintaras buvo labai mėgstamas Graikijoje. Tikėta jo gydančia galia. Malšino ausų, akių, skrandžio ir dantų skausmus, saugojo nuo reumato. Degdamas gintaras skleidžia malonų kvapą, todėl nuo senų laikų jis -- sudėtinė kvepiančių mišinių dalis.
RADIMVIETĖS: Gintaras randamas visose pasaulio dalyse. Žymiausia -- vadinamoji "gintaro provincija" prie Baltijos jūros. Ji 2000 km ilgio ir 500 km pločio. Čia gintaras renkamas nuo istorinių laikų. Iš gintaro buvo pagaminta gausybė istoriškai vertingų papuošalų ir dekoratyvinių dirbinių. Turbūt žymiausias -- vadinamasis "Gintaro kambarys", 1701 - 1709 m. pagamintas Prūsijoje, 1716 m. padovanotas Rusijos carui Petrui I ir 1755 m. pervežtas į caro rezidenciją. Antrojo pasaulinio karo metu buvo išvežtas į Kaliningradą ir nuo to laiko dingo.
APDIRBIMAS: Kabošonai, skrituliai, rutuliai, dekoratyviniai galanterijos dirbiniai, retkarčiais facetinis šlifavimas.
PANAŠŪS MINERALAI: Nėra.
IMITACIJOS: Bakelitas, celuloidas, epoksidas, ambroidas, kopalas.
IDENTIFIKACIJA: Būdinga spalva ir svoris.
PATARIMAI: Jautrus šilumai, degus, reaguoja su chemikalais. Laikui bėgant, praranda blizgesį , kurį galima sugrąžinti patrynus į audeklą.
ASTROLOGIJA: Liūtas. Gali nešioti beveik visi, išskyrus Jaučius.
ČAKRA: Bamba.
POVEIKIS KŪNUI: Padeda gydyti šlapimo pūslės, skrandžio ligas, bronchitą.
PRIEŽIŪRA: Iškrauti drungname vandenyje.
KILMĖ: Medžio sakų fosilizacija.